Darbo su jaunimu plėtra

logo jrdTurbūt pastebėjote, jog šiandieną kaip niekad populiaru sudarinėti TOP dešimtukus. Reitinguojami keisčiausi dalykai: nuo populiariausių dainų TOP 10 iki TOP šalių, kuriose galima užsisakyti nuotakas paštu! Beprotiškiausių dešimtukų gretose atsidūrė jaunimo problemų reitingas, skelbiamas internetinėje svetainėje toptenz.net.

 

Tėvų skyrybos
Piknaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais
Pernelyg greitas įsitraukimas į suaugusiųjų pasaulį
Patyčios mokykloje
Materialių vertybių išaukštinimas
Nutukimas
Nenoras mokytis
Nedarbas
Skurdas
Nutautėjimas

Žinoma, galima (ir reikėtų) abejoti šių TOP'ų sudarinėtojų žiniomis ir kompetencijomis, tačiau tenka pripažinti, jog tiesos pateiktame dešimtuke yra. Tai patvirtina ir pirmieji per 20 metų Lietuvoje atlikti Jaunimo problematikos tyrimai. Šie tyrimai atlikti Jaunimo reikalų departamentui (JRD) įgyvendinant ES projektą „Integruotos jaunimo politikos plėtra". Tyrimų metu pagal vienodą metodiką buvo ištirtos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Išskirtos trys pagrindinės jaunimo problemos: jaunimo nedarbas, migracija ir užimtumas. Susidoroti su šiomis ir kitokiomis problemomis jaunam žmogui vienam ne visada pavyksta, o ir pagalbos iš artimiausios aplinkos – šeimos ar draugų – gali nepakakti.

Vienas iš svarbių būdų jaunimo problemoms mažinti yra jaunimo organizacijų (JO) veikla taip pat Jaunimo reikalų departamento inicijuoti Atviri jaunimo centrai (AJC) bei Atviros jaunimo erdvės (AJE). AJC ir AJE jaunas žmogus turi galimybę neformaliai lavintis, užmegzti socialinius ryšius ir integruotis į bendruomenę, iškilusias problemas padeda spręsti kompetetingi specialistai. Tam, kad jaunimo problemos būtų sprendžiamos efektyviau, skatinamas dialogas tarp nevyriausybinių organizacijų ir valstybinio sektoriaus, kitaip tariant, kuriama ir plečiama integruota jaunimo politika.

JRD įgyvendindamas projektą „Integruota jaunimo politikos plėtra". Pagrindinis šio projekto tikslas yra stiprinti nevyriausybinių organizacijų, dirbančių su jaunimu, struktūrą bei įgalinti JO tapti valstybinio sektoriaus partnerėmis. Šio projekto metu jaunimo organizacijos galėjo pasitikrinti savo veiklos efektyvumą, kelti jaunimo darbuotojų kompetencijas bei nusibrėžti aiškų veiklos planą, gauti jiems paskirtų ekspertų pagalbą. Ekspertai padėjo nubrėžti organizacijos veiklos našumą atspindinčią kreivę, pagal kurią nustatytos organizacijos veiklos probleminės sritys, pateikti siūlymai kaip galima šias sritis patobulinti. Ekspertų ir jaunimo organzacijų bendru darbu sukurti metiniai organizacijų veiklos planai. Jaunimo reikalų departamentas padeda JO sustiprinti savo struktūrą bei kuria terpę nevyriausybinių organizacijų tarpusavio bendradarbiavimui. Šitaip siekiama, jog nevyriausybinės jaunimo organizacijos taptų lygiavertėmis partnerėmis savivaldybių ar valstybės institucijoms.

Jei jau sudarinėti TOP'us taip populiaru, panašu, jog ryškėja dar vienas, tik šį kartą daug šviesesnis – tai Darbo su jaunimu plėtros TOP 10, kuriame matyti tai, kas jau yra nuveikta tam, kad anksčiau pateiktas jaunimo problemų dešimtukas Lietuvoje sumažėtų.

Skatinamas nevyriausybinio ir valstybinio sektoriaus bendradarbiavimas
Kuriamas JO tarpusavio bendradarbiavimo tinklas
Vykdomas jaunimo darbuotojų kompetencijos kėlimas
Atliekamas JO veiklos efektyvumo matavimas
Pateikiamos rekomendacijos JO veiklos efektyvumui gerinti
Padedamas kurti kryptingas JO metų veiklos planas
Kuruojamas JO išteklių valdymas
Organizuojami renginiai, seminarai ir mokymai JO darbuotojams
Pildomi JO veiklos vertinimo lapai, kurie leidžia pamatyti stipriąsias ir silpnąsias organizacijos puses
JO nariai mokomi tinkamai atsovauti savo organizacijai

Yra daugybė strategijų, būdų ir net formulių kaip atsidurti TOP'ų viršūnėse, tačiau sunku paprieštarauti, jog tikroji sėkmės paslaptis yra darbas ir kryptingas ėjimas tikslo link. Jaunimo reikalų departamentas vysto darbo su jaunimu plėtros politiką ir skatina valstybinį sektorių jaunimo problemas spręsti kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis.

JRD informacija